"Heineken Open'er"... Jau, atrodytų, lenda iš burnos kaip keiksmažodis, nes net ketvirtas per tiek pat metų. Po pirmų dviejų pasakiau: "OK, buvo cool, noriu dabar į Glatonsbury, Roskilde arba Rock Werchter". Po nelaukto trečio keikiausi tiek būdamas ten, tiek po jo ir dar ilgiau. Tačiau krizė ir dvasinė būsena garantavo ir ketvirtą, po kurio irgi keikiausi (tik šįkart maždaug taip: "aina *KRIU* kaip buvo *KRIU*"). Taigi vėl Heinekenas, toks pat geras (o gal ir geresnis) nei pirmas, bei, kaip matote, flashbackas, o ne straipsnis. Nusiteik, skaitytojau, nebe praeitametės muzikinės analizės tipo rašliavai, o mano sąmonės tekstinio srauto suvokimui.